Kipro geografija ir politinis suskirstymas
Kipras yra sala, esanti rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tai yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje, po Sicilijos ir Sardinijos, ir yra 80-oji pagal dydį sala pasaulyje pagal plotą. Geografiškai sala yra Vakarų Azijoje, nors ji yra politiškai klasifikuojama kaip Europos šalis. Salos istorija atspindi sudėtingą įtaką, įskaitant graikų ir turkų dominavimo laikotarpius, kartu su pertrūkiais Anatolijos, Levanto, Bizantijos, Osmanų ir Vakarų Europos sąveika.
Fizinį Kipro kraštovaizdį dramatiškai formuoja dvi pagrindinės kalnų sistemos. Troodos kalnai dominuoja pietinėje ir vakarinėje salos dalyse, jie sudaro maždaug pusę viso salos ploto. Šie tvirti kalnai turi paviršinį sluoksnį, kurį sudaro daugiausia bazaltinės lavos uolienos, kurių maksimalus aukštis siekia 1 952 metrus. Kyrenia kalnai arba Pentadaktylos sudaro siauresnį diapazoną, kuris seka šiaurinę pakrantę. Nors Kyrenia diapazonas yra mažiau aukštas ir užima mažiau ploto nei Troodos diapazonas, abi kalnų sistemos paprastai veikia lygiagrečiai su Tauro kalnais Turkijos žemyne, todėl jų kontūrus galima stebėti iš šiaurės Kipro.
Geologinė struktūra ir topografija
Saloje yra trys skirtingi geologiniai regionai. Centrinę ir vakarinę dalį apibrėžia Troodos masyvas. Salos formavimosi laikotarpis apėmė intensyvų pakilimą ir sulankstymą, todėl vietovė buvo labai suskaidyta. Ši fragmentacija pasireiškia kaip subordinuoti diapazonai ir atšakos, kurios skiriasi įvairiais kampais, o jų šlaitai yra giliai įpjauti stačiais slėniais. Pietvakariuose kalnų šlaitai palaipsniui pereina į laiptuotų kalnų seriją, kol susitinka su pakrantės lyguma.
Tarp šitų didžiųjų kalnų grandinių esančią erdvę užima Mesaorijos centrinė lyguma, kuri tarnauja kaip sostinės, Nikosijos, vieta. Pakrantės žemumos, kurių plotis yra skirtingas, suteikia įvairią aplinką visoje saloje.
Politiniai ir administraciniai padaliniai
Geopolitiškai sala suskirstyta į keturias atskiras administracines zonas. Kipro Respublika, atstovaujanti vienintelei tarptautiniu mastu pripažintai vyriausybei, administruoja 60 proc. salos teritorijos ir yra Europos Sąjungos narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šiaurės Kipro Turkų Respublika užima apie 36 % salos teritorijos ir yra pripažinta tik Turkijos. Buferinė zona, žinoma kaip Jungtinių Tautų kontroliuojama žalioji linija, atskiria šiuos du subjektus ir apima maždaug 4% salos ploto. Galiausiai dvi konkrečios sritys, Akrotiri ir Dhekelia, lieka britų suvereniteto karinėse operacijose, kartu sudarydamos suverenias bazines teritorijas (SBA), kurios sudaro 254 kvadratinius kilometrus arba 2,8 proc. salos.
Norint suprasti Kipro fizinę ir politinę geografiją, reikia pripažinti šias skirtingas ribas ir topografines ypatybes. Salos įvairialypė reljefas ir sudėtinga politinė struktūra prisideda prie jos unikalaus regioninio profilio.
Pagrindiniai geografiniai ir politiniai faktai apie Lietuvą:
- Kipro Respublika valdo 60 proc. salos teritorijos.
- Troodos kalnai užima apie pusę salos ploto.
- Suverenios bazių teritorijos sudaro 2,8 % salos teritorijos.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0