Kipro geografija ir politinis suskirstymas
Kipras yra sala, esanti rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tai trečia pagal dydį sala Viduržemio jūroje, po Sicilijos ir Sardinijos, ir yra 80-oji pagal dydį sala pasaulyje pagal plotą. Geografiškai sala yra Vakarų Azijoje, nors ji yra politiškai klasifikuojama kaip Europos šalis. Salos kraštovaizdį formuoja reikšmingas geologinis aktyvumas, dėl kurio atsiranda įvairios topografijos ir atskiros ekologinės zonos.
Salos topografijoje dominuoja dvi pagrindinės kalnų sistemos. Troodos kalnai apima didžiąją dalį salos pietinės ir vakarinės dalies ir sudaro maždaug pusę jos bendro ploto. Šie tvirti kalnai turi paviršinį sluoksnį, kurį sudaro daugiausia bazaltinės lavos uolienos, kurių maksimalus aukštis siekia 1 952 metrus. Pagrindinis diapazonas driekiasi nuo Pomos Pointo šiaurės vakaruose iki Larnakos įlankos rytuose. Kirėnijos kalnai, arba Pentadaktylos, sudaro siauresnį ruožą, besitęsiantį palei šiaurinę pakrantę. Nors ne taip aukštai kaip Troodos kalnai, šis kalkakmenio formavimasis užima žymiai mažiau ploto.
Geologinė struktūra ir topografija
Geologinis Kipro formavimasis pasižymi intensyviu pakilimu ir sulankstymu per jo formavimosi laikotarpį. Šis tektoninis aktyvumas lėmė labai fragmentišką kraštovaizdį, kuriame skirtingi kampai išsišakoja ir išsišakoja. Šios savybės yra įpjautos į stačiasienius slėnius. Pietvakariuose kalnai palaipsniui nusileidžia per keletą laiptuotų kalnų į pakrantės lygumą. Centrinė lyguma, žinoma kaip Mesaorija, yra tarp dviejų pagrindinių kalnų ir turi sostinę Nikosiją.
Salos skirstomos į tris atskirus geologinius regionus. Troodos masyvas sudaro centrinį ir vakarinį masyvą. Kirėnijos kalnagūbris eina plonu lanku palei šiaurės rytų paribį. Tarp šių sričių yra sostinė. Abi kalnų grandinės paprastai eina lygiagrečiai su Tauro kalnais Turkijos žemyne, kurių kontūrai matomi iš šiaurės Kipro.
Politiniai ir administraciniai padaliniai
Geopolitiškai sala yra padalinta į keturis atskirus segmentus. Kipro Respublika, vienintelė tarptautiniu mastu pripažinta vyriausybė, administruoja 60 proc. salos teritorijos ir yra Europos Sąjungos narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šiaurės Kipro Turkų Respublika užima šiaurinį salos trečdalį, kuris sudaro apie 36% teritorijos ir yra diplomatiškai pripažįstamas tik Turkijos. Buferinė zona, žinoma kaip Jungtinių Tautų kontroliuojama žalioji linija, atskiria šiuos du subjektus ir apima apie 4% žemės.
Galiausiai, du specifiniai rajonai – Akrotiris ir Dekelija – išlieka britų suverenitetete kariniams tikslams. Šios suverenios bazių teritorijos (SBA) yra pietinėje pakrantėje ir kartu apima 254 kvadratinius kilometrus arba 2,8% viso salos ploto.
Apibendrinant Kipro administracinius padalijimus, apsvarstykite tokį suskirstymą:
- Kipro Respublika – 60 proc. salos teritorijos valdanti valstybė.
- Šiaurės Kipro Turkų Respublika: Užima apie 36 % šalies teritorijos.
- Jungtinių Tautų kontroliuojama žalioji linija: buferinė zona, apimanti apie 4%.
- Suverenios bazių teritorijos (Akrotiris ir Dekelija) – 2,8 proc.
Šis straipsnis parengtas naudojant DI pagalbą remiantis keliomis naujienų ataskaitomis, o mūsų redaktoriai jį peržiūri pagal redakcinius principus. Redakciniai standartai · Pranešimai ir kontaktai
Komentarai 0